apacia

  Dienos klausimas:  Laba diena, kokius pratimus patartumėte daryti norint atstatyti normalia laikyseną? Kai sutrumpėję krutinės raumenys, menčių judesiai  ...

  Informacija

Pratimai

Klausimai

Nuorodos

Kontaktai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoj skaitliukai

   

apacia apacia

Koordinacijos ir pusiausvyros ištyrimas, vertinimas, testai


Koordinacija – harmoninga visų galūnės raumenų sąveika, kuri leidžia tikslų, kontrolinio judesio išugdymą. Toks judesys pasižymi tolygumu, ritmingumu ir atitinkamu greičiu. Koordinacijos judesiui yra būdinga valinga raumenų tonuso kontrolė ir pusiausvyra tarp atskirų raumenų grupių. Judesių koordinacija kontroliuoja smegenėlės, taip pat jos kontroliuoja kūno pusiausvyrą ir atlieka raumenų tonuso išlyginamąją f-ją. Atsižvelgiant į smegenėlių f-jos poveikį raumenų tonuso judesio atlikimo tikslumui, koordinacijai, skiriami sekantys pažeidimo simptomai ir sindromai:

1. hipotonija – raumenų tonuso sumažėjimas, kuris pasireiškia mažėjančiu pasipriešinimu visame kūne ar jo dalyje atliekant pasyvų judesį. Raumenys suglebę, minkšti, susilpnėję gilieji sausgyslių refleksai.

2. dizmetrija – judesių amplitudės sutrikimas praradus sugebėjimą įvertinti tikslų atstumą iki daikto ar kito objekto ir gali būti skiriama: a)hipermetrija (judesiai atliekami didesne amplitude nei reikia); b) hipometrija (mažesne amplitude nei reikia).

3. dizdija dokokinezė – sumažėjęs ar išnykęs sugebėjimas greitai atlikti vieną po kito einančius [riešingos krypties judesius. Judesiai nereguliarūs, ligonis neišlaiko judesių ritmo, pastovios amplitudės. Šis smegenėlių pažeidimo simptomas atsiranda dėl raumenų sinergistų ir antagonistų, įtempimo ir atsipalaidavimo reguliacijos sutrikimo.

4. tremoras – nevalingi, nedidelės amplitudės greiti judesiai. Tremoras atsiradęs dėl smegenėlių pakenkimo stiprėja atliekant judesius. Tokiu atveju vadinamas kinetinis arba intensinis tremoras. Drebėjimas mažėja poilsio metu ir išnyksta miegant. Jei tremoras atsiradęs dėl smegenų pamato mazgų pažeidimo, stiprėja poilsio metu ir gali visiškai išnykti atliekant tikslingą judesį.

5. judesių dekompozicija – judesių koordinacijos sutrikimas, kada sudėtinis judesys yra išskaidomas į atskirus judesius, kurie atliekami ne vienu metu, sujungiami vienas po kito į visumą.

6. eisenos sutrikimas – eisena netvirta, nepastovi. Žmogus negali eiti viena linija, mėtomas į šalis.

7. asinergija – sutrikusi raumenų sinergistų vienoje ir kitoje kūno pusėje įtempimo reguliacija.

8. ataksija – kombinuota smegenėlių disfunkcija apimanti eisenos sutrikimus, judesių dekompoziciją ir dizmetriją.

9. dizartrija – artikuliacijoje dalyvaujančių raumenų sutrikimas. Kalba lėta, nerišli, su pauzėm, prailgintais skiemenimis.

10. nistagmas – tai trūkčiojantys akies obuoliai.

11. atatrankos fenomenas – sustabdant stipria jėga atliekamus judesius sveikam žmogui pasireiškia sustojimo faktorius (refleksas). Esant šiam fenomenui šis refleksas išnyksta.

12. astenija – generalizuotas viso kūno raumenų silpnumas atsirandantis smegenėlių pasekoje.

Dar gali būti: judesių sulėtėjimas, judesių greičio, jėgos bei krypties pokyčių netikslumų.

Koordinacinės funkcijos ištyrimo ir įvertinimo metodika

Prieš pradedant koordinacijos ir pusiausvyros testavimą, reikia įvertinti paciento sugebėjimus atliekant tam tikrus judesius, veiksmus: judėti lovoje, save apsitarnauti buityje, judėti kambaryje, keisti kūno padėtį. Pradinės apžiūros metu reikia žinoti ar surinkti info apie jutimų, raumenų jėgos, judesių amplitudės pokyčių buvimą ar nebuvimą.

Koordinacijos testai

1. didelių raumenų grupių testai (priklauso kūno padėties ir galūnių judesių įvertinimas)

2. smulkių raumenų grupių testai (priklauso judesiai, kuriuos atliekant panaudojamos smulkios raumenų grupės)

Koordinacijos testai skirstomi į dvi pagrindines grupes:

1. nereikalaujantys pusiausvyros koordinacijos testai (jų pagalba galima įvertinti statinį ir dinaminį judesių komponentą, kai kūnas nėra stovimoje padėtyje. Šių testų metu jungiami dideli ir maži raumenys)

2. pusiausvyros koordinacijos testai (jų pagalba galima įvertinti statinį ir dinaminį kūno padėties ir pusiausvyros komponentą žmogui esant stovimoje padėtyje)

Skiriami šie pusiausvyros koordinacijos mėginiai:

*stovėjimas normalioje pozoje

*stovėjimas suglaudus kojas

*stovėjimas esant vienai pėdai tiesiai prieš kitą

*stovėjimas ant vienos kojos

*pusiausvyros išlaikymas netikėtai ją sutrikdant

*stovėjimas paeiliui lenkiant liemenį į priekį ir grįžtant į pradinę padėtį

*stovėjimas lenkiant liemenį į šalis

*ėjimas pėda už pėdos

*ėjimas išilgai linijos nupieštos ant grindų arba dedant pėdas ant grindų pažymėtose vietose

*ėjimas į šonus ir atgal

*ėjimas vietoje aukštai keliant kelius

*staigi ėjimo pradžia ir staigus sustojimas einant pagal komandą

*vaikščiojimas ant kulnų ir pirštų.

Visi koordinacijos mėginiai gali būti įvertinti atsižvelgiant į šiuos aspektus:

* ar judesys yra teisingas, tikslus ir lengvai pakeičiamas kitu judesiu

* ar judesys yra normalios trukmės

* ar padidinus judesio atlikimo greitį, keičiasi judesio atlikimo kokybė

* ar keičiant judesių ritmą ir kryptį nenukenčia jo kokybė

* ar judesys atliekamas lengvai, be papildomų netikėtų kūno ar jo dalių bei galūnių judesių

* ar tiksliai yra suderinti kojų ir rankų judesiai

* ar regėjimo funkcijos išjungimas keičia judesių kokybę

* ar vienodai įsijungia į judesius abiejų kūno pusių raumenys

* ar pacientas greitai nuvargsta

Pusiausvyra

Prieš pradedant koordinacijos ir pusiausvyros testavimą, reikia įvertinti paciento sugebėjimus atliekant tam tikrus judesius, veiksmus: judėti lovoje, save apsitarnauti buityje, judėti kambaryje, keisti kūno padėtį. Pradinės apžiūros metu reikia žinoti ar surinkti info apie jutimų, raumenų jėgos, judesių amplitudės pokyčių buvimą ar nebuvimą.

Pusiausvyros vertinimas pagal TINETTI skalę.

Pusiausvyra – sugebejimas išlaikyti stabilią kūno padeti esant mažam atramos plotui, kai atliekant įvš judesius vienoje vietoje ir judant įvairiu greičiu.

Pusiausvyra priklauso:

Biomechaniniu požiūriu

1) Pusiausvyra priklauso nuo atramos ploto ir masių centro aukščio.

Kūno masės centras turi būti virš atramos ploto. Pusiauvyros pastovumo laipsnis, apibūdinantis pozos stabilumą – tai yra kaip greitai paveikus išorinėms jėgoms kūnas pararas pusiausvyrą. Kuo didesnė atrama, tuo didesnis pastovumo laipsnis.

Kūno masės centras turi būti žemiau atramos.

2) Priklauso nuo pozos (tarpusavio dalių išsidėstymo)

Fiziologiniai dalykai

1)Priklauso nuo pusiausvyros organų (smegenėlių, vidinės ausies);

2)Raumenų eceptoriai (verpstėe ir goldžio aparatai);

3)Rega

Pusiausvyros testavimui naudojami testai ir kontroliniai pratimai.

Testai turi konkrečią balų skalę, kuri bus standartizuota. Kontroliniai pratimai neturi vertinimo skalės, nestandartizuoti.

Testavimų principai:

*sumažinti atramos plotą;

*išjungti analizatorius;

*daryti nestabilią plokštumą

pvz.: flamingo testas. Stovint ant plonos kartelės vieną koją pakėlus, laikant su ranka. Kita ranka galime balansuoti.

Stovint ant vienos kojos kitą koją prideda prie kelio. Jei balansuoja jau vidutiniška pusiuasvyra.

Stovint užmerktomis akimis ir sukiojant galvą į šalis.

 

 

Tinklapis sukurtas 2004 metais
Visos teisės saugomos

Iškilus nesklandumams su
tinklapiu kreipkitės elektroniniu
paštu ( ).