apacia

  Dienos klausimas:  Laba diena, kokius pratimus patartumėte daryti norint atstatyti normalia laikyseną? Kai sutrumpėję krutinės raumenys, menčių judesiai  ...

  Informacija

Pratimai

Klausimai

Nuorodos

Kontaktai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoj skaitliukai

   

apacia apacia

Kelio sąnario skausmai


Kelio sąnarys skauda ir jauniems, ir pagyvenusiems žmonėms. Tai labiausiai paplitęs periferinio sąnario skausmas. Kelio sąnario kausmu dažniau skundžiasi moterys, vyresnio amžiaus ir nutukę asmenys. Daugiau negu 25 proc. vyresnių negu 50 metų žmonių kundžiasi lėtiniu kelio sąnario skausmu, 17 proc. jį apibūdina kaip aštrų ir gerokai ribojantį fizinį pajėgumą. JAV kasmet į medikus dėl kelio sąnario problemų kreipiasi per 5 milijonus žmonių.

Kelio sąnario skausmą gali nulemti sąnarį sudarančių struktūrų (kaulo, kremzlės, meniskų, sinovinio dangalo, raiščių, sąnario kapsulės) ar greta esančių audinių (tepalinių maišelių, sausgyslių, raumenų, kraujagyslių, nervų ir kt.) pažeidimas. Kelio sąnarys – didžiausias žmogaus kūne. Jį sudaro šlaunikaulis, blauzdikaulis ir iš priekio sąnarį pridengianti girnelė. Girnelė yra keturgalvio šlaunies raumens sezamoidinis kaulas. Sąnarinių paviršių kremzlė stora. Tai užtikrina gerą abiejų sąnarinių kaulų kongruenciją, lygų krūvio pasiskirstymą po visą sąnarinį paviršių, apsaugo kremzles nuo susidėvėjimo. Kelio sąnarys turi du meniskus. Meniskų, kaip ir pjautuvų, vidinis kraštas plonas, o išorinis storas. Jų galai pereina į raiščius, kurie įsitvirtina blauzdikaulio priekiniame ir užpakaliniame tarpkrumpliniuose laukeliuose. Priekyje meniskus suriša skersinis kelio raištis. Storieji išoriniai meniskų kraštai suaugę su kapsule, vidiniai plonieji – laisvi. Meniskai papildo buferinį kelio sąnario aparatą. Kelio sąnario kapsulė lyginama su kelnėmis: šlaunikaulį apsupa vienas kapsulės vamzdis, o prie blauzdikaulio prieina du. Tuos du vamzdžius savo raiščiais ir audiniais atskiria tarpkrumplinė duobė. Kapsulė turi du sluoksnius, tepalinę ir skaidulinę plėves. Girnelė kaip langas įsistačiusi į tepalinės plėvės priekinę sieną. Abu kapsulės sluoksniai atitolę vienas nuo kito ir prisitvirtina atskirai prie girnelės kraštų. Skaidulinę plėvę turi tik užpakalinė kapsulės dalis. Priekyje ją atstoja keturgalvio šlaunies raumens sausgyslės išsiskleidusios skaidulos, dengiančios sąnarį iki šalutinių raiščių. Šonuose, pereidama ant kaulo, kapsulė sudaro 9 kišenes. Didžiausioji jų, esanti priekyje, susisiekia su antgirneliniu tepaliniu maišeliu. Sąnarinės kapsulės tepalinė plėvė, įlinkdama į sąnario vidų, sudaro klostes, kuriose yra riebalinio audinio. Šis pogirnelinis riebalinis kūnas yra po keturgalvio šlaunies raumens sausgysle ir jos šakomis. Įsikišdamas į įlankas tarp šlaunikaulio krumplių ir meniskų, abiejose pusėse jis įlenkia į sąnario ertmę tepalinę plėvę, sudarydamas porines sparnines klostes. Vidurinėje plokštumoje, tarp blauzdikaulio ir girnelės, į sąnarį įlinksta gilesnė pogirnelinė tepalinė klostė. Ši klostė pasiekia kryžminius raiščius. Kelį lenkiant, riebalinis kūnas įsitraukia į sąnario gilumą, kelį tiesiant, jis išspaudžiamas ir išsigaubia poodyje, abipus girnelės raiščio. Sąnarinė ertmė dalijama į kelis, tarpusavyje susisiekiančius skyrius: vidinį ir išorinį blauzdikaulinį šlaunikaulio bei girnelinį šlaunikaulio. Juos skiria sagitalinė pertvara – pogirnelinė klostė ir kryžminiai raiščiai, ir horizontalinė – abu meniskai. Kelio sąnarį sustiprina gausūs raiščiai, kurie svarbūs sąnario statikoje ir dinamikoje. Priekiniai raiščiai yra keturgalvio šlaunies raumens sausgyslės tęsinys. Girnelės raištis eina nuo girnelės prie blauzdikaulio šiurkštumos ir perduoda raumens jėgą į blauzdikaulį. Vidinis ir šoninis girnelės laikikliai eina šalia girnelės. Jie prasideda abipus nuo keturgalvio raumens sausgyslės ir girnelės pamato, leidžiasi žemyn ir prisitvirtina prie blauzdikaulio krumplių kraštų. Šalutinis blauzdikaulio raištis prasideda nuo šlaunikaulio vidinio antkrumplio ir prisitvirtina prie blauzdikaulio vidinio krašto. Šalutinis šeivikaulio raištis eina nuo šoninio antkrumplio prie šeivikaulio galvos. Šalutiniai raiščiai neleidžia tiesti blauzdos prieš frontalinę plokštumą ir keliui lankstytis į šalis. Dėl jų įtempimo, ištiesus kelį, negalima blauzdos rotacija – ji įmanoma tik palenkus kelį, kai šie raiščiai atsipalaiduoja. Įstrižinis pakinklio raištis yra pusplėvinio blauzdos raumens sausgyslės atšaka.


Jis eina nuo blauzdikaulio vidinio krumplio į šoną ir aukštyn, įsipindamas į kapsulę. Kryžminiai raiščiai persikryžiuodami jungia šlaunikaulį su blauzdikauliu. Jie įsiskverbę į sąnario vidurį iš užpakalio ir išgaubia į priekį užpakalinę kapsulės tepalinės plėvės sieną. Priekinis kryžminis raištis prasideda nuo šlaunikaulio išorinio
krumplio vidinės pusės ir prisitvirtina prie blauzdikaulio priekinio tarpkrumplinio lauko, o užpakalinis eina nuo šlaunikaulio vidinio krumplio šoninės pusės prie blauzdikaulio užpakalinio tarpkrumplinio lauko. Užpakalinis kryžminis raištis perkryžiuoja priekinį iš užpakalio. Abu raiščiai yra maždaug išilginėje kojos ašyje ir dėl to vienodai įsitempę būna įvairiose kelio sąnario būklėse. Jie neleidžia išsiskirti šlaunikauliui su blauzdikauliu, bet netrukdo sukamųjų judesių. Aplink kelio sąnarį yra
daug tepalinių maišelių, kurių dalis susisiekia su kelio sąnario ertme. Antgirnelinis maišelis yra tarp šlaunikaulio ir keturgalvio šlaunies raumens sausgyslės, virš girnelės. Priešgirnelinis tepalinis maišelis yra girnelės priekiniame paviršiuje. Pogirnelinis tepalinis maišelis yra po savojo girnelės raiščio prisitvirtinimo vieta. Pakinklinio raumens maišelis yra po pakinklinio raumens pradžia, prie užpakalinės kapsulės sienos, netoli blauzdikaulinio šeivikaulio sąnario. Pusplėvinio raumens maišelis yra vidinėje kelio sąnario pusėje ant sąnario kapsulės po pusplėvinio raumens sausgysle. Vidinis dvilypio blauzdos raumens maišelis yra tarp sąnario kapsulės ir minėto raumens sausgyslės prisitvirtinimo vietos. Bursa anserina yra vidinėje kelio sąnario pusėje, tarp vidinio šalutinio raiščio ir grakščiojo, siuvėjo bei pusplėvinio raumenų sausgyslių. Dvigalvio šlaunies raumens tepalinis maišelis yra ties raumens vidinės galvutės sausgyslės prisitvirtinimo vieta, užpakalyje ir žemiau
pusplėvinio maišelio. Kelio sąnarys dviašis krumplinis, jis užtikrina stabilią atramą kūnui. Lenkimo judesio amplitudė apie 130°, bet toliau dar galima pasyviai, pavyzdžiui, ranka prispausti blauzdą prie šlaunies; tada lenkimas pasiekia 160°. Kai kurių asmenų kelio sąnariai leidžia hiperekstenziją, tada sąnarys sudaro į priekį atvirą buką kampą (iki 160°), tai atlinkęs kelis. Blauzdos sukimasis apie vertikalią ašį galimas tik sulenkus kelį. Sulenkus kelį 90°, sukimosi amplitudė pasiekia 50°, sulenkus 120–60°, iš jų posūkiui į vidų tenka 5–10°, į išorę –50°. Kryžminiai raiščiai stabdo kelio sukimąsi į vidų. Girnelė slankioja tik šlaunikauliu aukštyn ir žemyn, o prie blauzdikaulio yra prisitvirtinusi standžiu raiščiu ir jos atstumas nuo blauzdikaulio nesikeičia. Girnelė, atkeldama keturgalvio šlaunies raumens sausgyslę nuo sąnario, padidina raumens jėgos momentą; ji vairuoja sausgyslę ir raumens traukimo kryptį. Keturgalvis šlaunies raumuo tiesia kelį ir lenkia šlaunį. Tai didžiausias ir stipriausias raumuo visame kūne. Visos keturios galvos šlaunies apačioje pereina į plačią sausgyslę, kuri tvirtai apgaubia girnelę ir prisitvirtina prie blauzdikaulio šiurkštumos. Siuvėjo raumuo lenkia šlaunį ir blauzdą, sulenktą blauzdą suka į vidų. Grakštusis raumuo pritraukia šlaunį, lenkia blauzdą ir suka ją į vidų. Pusgyslinis raumuo tiesia šlaunį ir lenkia blauzdą, sulenktą blauzdą suka į vidų. Pusplėvinis raumuo tiesia šlaunį, lenkia blauzdą ir suka ją į vidų. Dvigalvis šlaunies raumuo tiesia šlaunį, lenkia blauzdą ir suka ją į išorę. Dvilypis raumuo lenkia blauzdą. Padinis raumuo, lenkiant kelį, patempia sąnario kapsulę. Pakinklinis raumuo lenkia blauzdą ir suka ją į vidų. Kelio sąnario skausmo priežastys gali būti įvairios. Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms dažniausiai kelio sąnarį skauda dėl tepalinių maišelių uždegimo, trauminės ar uždegiminės kilmės menisko kremzlės plyšimo ar osteoartrito. Vaikams gali būti Osgudo-Šlaterio liga,
gėrybiniai „augimo“ skausmai ar juvenilinis artritas. Jauniems darbingo amžiaus žmonėms kelio sąnario skausmą neretai sukelia girnelės chondromaliacija ar trauma, kuri pažeidžia vidinius sąnario elementus (meniskus, kryžminius ar šalutinius raiščius). Ligonis turi kreiptis į gydytoją, jei kelio sąnarį skauda ar jis sustingęs ilgiau
negu 4 savaites, pakitus eisenai, mažėjant ėjimo greičiui ar žingsnio dydžiui, kai tampa sunku lipti laiptais, atsiradus kelio sąnario nestabilumui, sutrikus sąnario funkcijai, dėl ko apribojamas darbingumas ar kasdienė fizinė veikla.

Svarbi skausmo anamnezė

Ligos diagnozei nustatyti svarbi skausmo anamnezė, tai yra duomenys apie skausmo sritį, intensyvumą, pobūdį, plitimą, skausmą sukeliančius, jį sustiprinančius ir malšinančius veiksnius bei lydinčiuosius simptomus: sąnario braškėjimą, sustingimą, sąnario „strigimą“, nestabilumą, panirimą, nelankstumą ir kt. Svarbuįvertinti, kokios kilmės – mechaninės, uždegiminės ar dvejopas – skausmas vargina ligonį, ar procesas vienpusis ar abipusis .Žinios apie stuburo juosmeninę dalį ar klubo sąnarius gali padėti diagnozuoti ligą, nes esant šių sričių patologijai,skausmas gali plisti į kelio sąnarį. Svarbu įvertinti ir kitų organizmo sistemų būklę.
Apžiūros ir apčiuopos metu įvertinama kelio sąnario krumplių, sąnarinio plyšio, girnelės, jos sausgyslės, srities aplink girnelinę, keturgalvio ir kitų raumenų, sąnario tepalinių maišelių, pakinklio duobės būklė, skausmingos srities odos temperatūra, ieškoma jautrių taškų, patinimo. Svarbu atkreipti dėmesį į eiseną, laikyseną, abiejų kojų ir kelių sąnarių simetriškumą, nustatyti kojų sąnarių aktyvų ir pasyvų judrumą, girnelės paslankumą, kelio sąnario stabilumą, patikrinti, ar sąnarys nebraška, atlikti mėginius, padedančius išaiškinti meniskų pažeidimą, įvertinti kelio sąnario raiščius ir kojų nervų būklę. Jei reikia, atliekami kraujo, sąnarinio kysčio,
radiologinis, ultragarsinis, radioizotopinis, kompiuterinės tomografijos, magnetinio branduolinio rezonanso (su ar be kontrastavimo), elektromiografijos ar nervų laidumo tyrimai, artroskopija, artrografija, diagnostinės blokados ir kt.

Dažniausios priekinio kelio sąnario skausmo priežastys

1. Tepalinių maišelių uždegimas. Priešgirnelinio tepalinio maišelio uždegimas vadinamas „namų šeimininkės“ keliu. Jis atsiranda po didesnių ar mažesnių, bet pasikartojančių traumų, neretai susijęs su ilgalaikiu klūpėjimu. Skauda lenkiant kelį, einant, bėgant, spustelėjus pažeistą sritį. Pogirnelinio tepalinio maišelio uždegimas vadinamas „kilimų klojiko“ keliu. Jis sukelia skausmą po girnele. Skauda vaikštant, lipant laiptais, tupiant. Kartais tepalinių maišelių srityje gali būti uždegimo požymių.

2. Priekinio kryžminio raiščio pažeidimas (pavyzdžiui, patempimas ar plyšimas). Gali pasigirsti pokštelėjimo garsas ir koja panyra per kelio sąnarį, bandant ant jos stotis. Kelio sąnarys gali patinti, čiuopiamas skauda. Nustatomas kelio sąnario nestabilumas.

3. Girnelės sausgyslės uždegimas vadinamas „šokiko keliu“. Jis dažnas sportininkams (tinklininkams, krepšininkams), bet gali pasitaikyti ir vyresnio amžiaus žmonėms. Uždegimo priežastis dažniausiai būna keturgalvio šlaunies raumens perkrovos, traumų ar nusilpimo nulemtas raumens sausgyslės pažeidimas (įplyšimas, degeneraciniai pakitimai ar kt.). Skausmas jaučiamas po girnele, jis sustiprėjašokinėjant, bėgant, tupint, lipant laiptais, kartais einant arba tiesiant kelio sąnarį panaudojus pasipriešinimą. Nustatomas vietinis skausmingumas ties sausgyslės prisitvirtinimo vieta po girnele.

4. Raukšlė. Vaisiaus kelio sąnaryje yra raukšlė ar pertvara, kuri sąnarį dalija į atskirus skyrius. Normaliai vystantis vaisiui, ji išnyksta, tačiau ne visada. Raukšlės
liekanos gali būti randamos šalia girnelės vidinio paviršiaus,žemiau girnelės, riebalų pagalvės srityje ar virš girnelės po keturgalviošlaunies raumens sausgysle. Simptomai dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje. Vidinio paviršiaus liekamoji raukšlė dažniausiai randama šalia girnelės. Ji eina išilgai sąnario kapsulės. Ligoniui skauda ties vidiniu ar apatiniu vidiniu girnelės kraštu. Lankstant kelį, raukšlė juda skersai šlaunikaulio vidinio krumplio ir gali sukelti grybštelėjimo, kelio sąnario strigimo ar nestabilumo pojūtį. Kartais skausmas išplinta, kelio sąnarys gali nusilpti, patinti. Čiuopiant nustatomas skausmingumas ties vidiniu girnelės kraštu
ir vidine riebalų pagalve.

5. Osgudo-Šlaterio liga. Tai osteochondropatija, kurios priežastis didelis fizinis krūvis. Ji dažnai pasireiškia jauniems fiziškai aktyviems asmenims. Ligos metu išsivysto uždegimas toje vietoje, kur girnelės sausgyslė tvirtinasi prie blauzdikaulio. Kartais krūvio metu sausgyslė taip įtempiama, kad atplyšta nuo blauzdikaulio
kartu su kaulo fragmentu (blauzdikaulio šiurkštumos trakcinis periostitas ir stres lūžis). Skausmas sustiprėja krūvio metu, lipant laiptais, pritūpus, atsiklaupus, lenkiant kelį, ypač panaudojus pasipriešinimą. Liga įtariama nustačius skausmingumą išilgai keturgalvio šlaunies raumens sausgyslės ar ties blauzdikaulio šiurkštuma.
Blauzdikaulio viršutinėje dalyje gali būti patinimas ar kaulinis išsigaubimas.

6. Girnelinis šlaunikaulio artritas ar girnelės chondromaliacija. Liga išsivysto sunkiai dirbant ar sportuojant, dėl didelių ar mikrotraumų, dėl įgimtų girnelės ar šlaunikaulio krumplių padėties ar formos pakitimų, girnelės nestabilumo, lūžio, keturgalvio šlaunies raumens nusilpimo, genu valgum, artrito ir kt. Sergant suminkštėja girnelės kremzlė, ji ima dilti, jos paviršius tampa šiurkštus, gruoblėtas, jame atsiranda įtrūkių, pūslelių. Girnelė nebegali tolygiai slysti šlaunikauliu, trina
jį, pažeisdama po girnele esantį sąnarinį paviršių. Išskiriami keturi chondromaliacijos laipsniai: 1 – kremzlė suminkštėja, jos paviršiuje atsiranda pūslelės, 2 – kremzlė toliau minkštėja, atsiranda įtrūkių, 3 – įtrūkiai gilėja, pasiekdami po kremzle esantį kaulą, 4 – kremzlė suyra, atidengdama kaulą. Skauda sulenkus kelį,
aplink ar po girnele. Skausmas neplinta, jis sustiprėja einant, bėgant, lipant laiptais, ypač žemyn, atsitūpus, sėdint sulenktais keliais, stojantis iš sėdimos padėties, stipriai spustelėjus girnelę prie šlaunikaulio. Kartais, lankstant kelį, girdimas braškėjimas. Apžiūrint gali būti nustatomas išorinis girnelės pakrypimas, girnelės laisvumas ir polinkis panirti, genu valgum, netaisyklinga pėdos padėtis, vietinis patinimas, skausmingumas po girnelę, šlaunies raumenų silpnumas.

7. Blauzdikaulinis šlaunies artritas. Priekinio šlaunikaulio krumplių ar blauzdikaulio plokštumos paviršiaus artritui būdingi pakitimai gali sukelti priekinį kelio skausmą. Čiuopiant gali būti nustatomas vietinis skausmingumas.

8. Medialinė fibrozė. Skauda vidinėje priegirnelinėje srityje, šioje vietoje nustatomas jautrumas. Artroskopijos metu kartais randama vidinė sąnario kapsulės fibrozė.

9. Artrofibrozė. Po kelio sąnario operacijos, traumos, sergant osteoartritu ar kelio sąnario uždegimu gali sumažėti sąnario judrumas ir atsirasti skausmas. Jį lemia fibrozinio audinio uždegimas ar neteisinga kineziterapijos technika (agresyvūs ir pasyvūs judesiai gali perkrauti sąnarį ar sukelti kaulo stresą).

10. Šlaunies priekinio paviršiaus apatinės dalies skausmą gali sukelti klubo sąnario ar neurogeninės kilmės patologija.

Dažniausios vidinio ir išorinio kelio skausmo priežastys

1. Tepalinio maišelio uždegimas. „Žąsies pėdos“ (bursa anserina) tepalinis maišelis įtraukiamas į uždegimą išsivysčius grakščiojo, siuvėjo ar pusplėvinio raumenų sausgyslių insercionitui ar pertempimui (pavyzdžiui, ilgai stovint nepatogioje padėtyje, ilgai vaikščiojus ar laipiojus, dirbant sunkų darbą, sergant artroze). Skausmas jaučiamas vidinėje kelio sąnario pusėje apie 5 cm žemiau sąnario vidinio plyšio. Jis sustiprėja ilgiau pasėdėjus ir bandant atsistoti, lenkiant kelio sąnarį, lipant laiptais, maudžia, dažnai jaučiamas ir naktį, gali plisti vidiniu šlaunies ir blauzdos paviršiumi. Klubinio blauzdikaulio raiščio tepalinio maišelio uždegimas pasireiškia skausmu ir skausmingumu virš išorinio sąnario plyšio. Pusplėvinio raumens tepalinio maišelio uždegimas.Skauda ties pusplėvinio raumens sausgyslės prisitvirtinimo vieta, skausmas sustiprėja judinant kelį.

2. Pusplėvinio raumens sausgyslės uždegimas. Jis dažniausia išsivysto dėl degeneracinių sausgyslės pakitimų ar plyšimo. Apžiūrint nustatomas skausmingumas sausgyslės srityje.

3. Blauzdikaulinis šeivikaulio artritas. Retai, bet gali būti skausmo išorinėje kelio sąnario pusėje priežastis.


4. Pakinklio sausgyslės uždegimas. Skauda išorinėje kelio sąnario pusėje, kai jis sulenktas 15–30° kampu ir apkrautas, einant, bėgantžemyn. Skausmas gali atsirasti sukant pėdą į vidų. Čiuopiant skauda ties sausgyslės prisitvirtinimo vieta šlaunikaulio išoriniame paviršiuje kiek į priekį nuo išoriniošalutinio raiščio, ypač
kai ligonis sėdi sulenkęs 90° kampu skaudamą kelį, o pėdą padėjęs ant sveikosios kojos kelio.

5. Meniskų patologija. Meniskų plyšimai gali būti trauminiai ar savaiminiai, degeneraciniai. Skauda išilgai kelio sąnarinio plyšio,čiuopiant ir darant tam tikrus judesius. Skausmas dažnai difuzinis, sustiprėja ištiesus kelį. Gali būti kelio sąnario strigimas ar vadinamasis užsidarymas, kurį pavyksta išprovokuoti tam tikrais mėginiais. Kelio sąnarys gali patinti. Kai pažeistas vidinis meniskas, skauda vidinėje kelio sąnario pusėje, ties sąnario plyšiu, maksimaliai ištiesus ar sulenkus kelį, pasukus sulenkus kelį, pasukus pėdą į išorę, kai kelio sąnarys sulenktas 90° kampu. Jei sąnarys sulenkiamas tik truputį, skausmas sumažėja ar išnyksta. Ligonis negali visiškai ištiesti ar sulenkti kelio. Nustatomas skausmingumas ties vidiniu kelio sąnario plyšiu. Kai pažeistas išorinis meniskas, skauda išorinėje kelio sąnario pusėje, maksimaliai ištiesus ar sulenkus kelį ar pasukus pėdą į vidų, kai kelio sąnarys sulenktas 90° kampu. Kartais kelio sąnario skausmą sukelia meniskų cistos. Čiuopiant vidinio menisko cista aptinkama arčiau vidinio menisko užpakalinio rago, kaip skausmingas, apvalus, kietas darinys, sumažėjantis ar pranykstantis
sulenkus kelio sąnarį. Gali patinti sąnario plyšys, būna sunku lipti žemyn.

6. Disekuojantis osteochondritas. Tai patologija, kurios metu spontaniškai atskyla subchondrinio kaulo fragmentas ir virš jo esanti sąnario kremzlė. Ligos priežastis – po sąnariniu paviršiumi esančio kaulo kraujotakos sutrikimas. Šia liga dažniau serga jauni žmonės. Ji pasireiškia kelio sąnaryje, bet kurioje šlaunikaulio sąnarinio paviršiaus dalyje. Pažeidimo sritis gali būti lazdyno riešuto dydžio. Laipsniškai visa pažeista sritis atskyla nuo kaulo ir tampa laisvu kūnu sąnaryje. Iš pradžių gali ir neskaudėti arba skauda išilgai sąnarinio plyšio ar girnelinėje šlaunikaulio srityje. Subchondrinio kaulo ir kremzlės fragmentas, patekęs į sąnario ertmę, gali įstrigti tarp sąnarinių kaulų galų. Sąnarys gali patinti.

7. Blauzdikaulinis šlaunikaulio artritas. Jis gali būti degeneracinės arba trauminės kilmės ir gali pasireikšti vidiniame arba išoriniame kelio sąnario skyriuje. Iš pradžių skauda ties sąnario plyšiu, sąnarys gali patinti, sustingti, pamažu blogėja funkcija. Paprastai į procesą įtraukiami keli kelio sąnario skyriai. Tada skausmas būna difuzinis. Ryšys tarp kelio sąnario skausmo ir radiologinių osteoartritui būdingų požymių yra menkas. Nemaža dalis vyresnio ir pagyvenusio amžiaus asmenų, kurių rentgenogramose galima rasti kelio sąnario osteoartritopožymių, nesiskundžia skausmu ir nemaža dalis ligonių, kurie jaučia kelio sąnario skausmus, neturi radiologinių kelio sąnario pakitimų.

8. Klubinio blauzdikaulio raiščio uždegimas vadinamas bėgiko keliu. Jo priežastis– pervargimas. Paprastaišia liga serga bėgikai ir kiti sportininkai. Sulenkiant ir tiesiant kelio sąnarį, klubinis blauzdikaulio raištis šliaužia išorinio šlaunikaulio krumplio paviršiumi ir trinasi į jį. Tai gali sukelti uždegimą. Skausmas jaučiamas
išoriniame kelio sąnario paviršiuje ties šlaunikaulio krumpliu. Jis atsiranda nubėgus tam tikrą atstumą ir toliau bėgant stiprėja. Pailsėjus skausmas praeina,
tačiau vėl pradėjus bėgioti, pasikartoja. Bėgant žemyn, skausmas stipresnis. Lankstant kelį, kartais jaučiamas spragtelėjimas. Čiuopiant išorinėje kelio sąnario pusėje ties šlaunikaulio krumpliu ir į priekį, kur prasideda išorinis šalutinis raištis, nustatomas vietinis skausmingumas.

9. Aseptinė šlaunikaulio krumplio dalies osteonekrozė. Pasireiškia stipriu kelio sąnario plyšio skausmu.

10. Chondrolizė. Tai ūmus kelio sąnario kremzlės suirimas, pasireiškiantis bet kurioje sąnario srityje. Patologija dažnesnė jauniems žmonėms, ją nulemia traumos.
Kelio sąnarys staiga pradeda skaudėti ir patinsta.

11. Blauzdikaulio proksimalinės srities stres reakcija ar stres lūžis. Šią patologiją išprovokuoja labai didelis fizinis krūvis, trauma. Diagnozė nustatoma atmetus kitas ligas.

Dažniausios užpakalinio kelio sąnario skausmo priežastys

Šį skausmą sukelia kelio sąnario užpakalinės dalies pažeidimas (artritas, sinovitas, meniskų patologija, kurios nors kelio sąnario užpakalinės dalies sausgyslės
uždegimas, užpakalinio kryžminio raiščio ar užpakalinės sąnario kapsulės dalies trauma, blauzdos nervo neuritas ir kt.).

1. Svarbus pakinklio srities tepalinio maišelio uždegimas (Beikerio cista). Ji dažnai susijusi su bet kokios etiologijos sinovitu ir skysčio susikaupimu kelio sąnaryje. Beikerio cista tai tepalinis maišelis, esantis po blauzdos trigalvio raumens sausgyslės prisitvirtinimo vieta ir 80 proc. atvejų besijungiantis su kelio sąnariu. Dėl uždegimo kelio sąnaryje susikaupęs skystis patenkaį pakinklio srities tepalinį maišelį ir atsiranda Beikerio cista. Ji gali pratrūkti, skystis išsilieja į blauzdos raumenis ir sukelia jų uždegimą, labai primenantį tromboflebitą. Ligonį vargina spaudimo, tempimo jausmas pakinklio srityje ir blauzdoje, sunku sulenkti ir visiškai ištiesti kelį. Čiuopiant pakinklio srityje nustatomas pilnas skysčio darinys. Jei cistoje esantis skystis uždegiminis, galima nustatyti vietinius uždegimo požymius.Pakinklio srityje galima rasti ir kitų cistų, pavyzdžiui, dvilypio raumens tepalinio maišelio. Jos mechaniškai spaudžia audinius, gali sukelti vietinį uždegimą.

2. Pakinklio srities aponeurozitas- tai akinklio sritį dengiančios fascijos uždegimas ir sustorėjimas. Ligoniai jaučia tempimą, maudimą, pakinklio srities skausmą, sunkiau ištiesia kelio sąnarį. Čiuopiant aponeurozės prisitvirtinimo vietose aptinkami skausmingi taškai. Skausmas plinta į kelio sąnarį arba žemyn į blauzdą, gali sutrikti išorinio blauzdos paviršiaus odos jautrumas. Neurogeninis skausmas. Netoli kelio sąnario esančių nervų pažeidimas gali sukelti skausmą kelio sąnaryje. Sėdimojo, užtvarinio, blauzdinio, šeivinio, poodinio ir kitų kojos nervų refleksinė suspaudimo neuropatija ar radikuliopatija neretai gali būti klaidingai interpretuojama, kaip kelio sąnario liga. Esant neurogeninės kilmės skausmui, pažeisto nervo srityje nustatomas vietinis jautrumas, neurogeninės kilmės patinimas. Skausmas gali būti vietinis, gilus ar radijuojantis, sustiprėja atliekant nervo tempimo mėginius, jį gali lydėti parestezijos, kojos raumenų silpnumo ir kiti simptomai. Gydymo parinkimas priklauso nuo kelio sąnario skausmo priežasties. Visais atvejais svarbios nefarmakologinės (antsvorio mažinimas, geros kokybės patogi avalynė, plokščiapėdystės profilaktika, individualiai parinkta gydomoji mankšta,šalčio, šilumos aplikacijos, imobilizacija, specialus girnelės fiksavimas ir kt.) ir farmakologinės (skausmo malšinimas paprastais analgetikais ar nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo ir kt.) priemonės. Gydant uždegimą, svarbu pasirinkti vaistą, kuris sukeltų kuo mažesnį šalutinį poveikį. Tam tikrais atvejais skiriamos vietinės gliukokortikoidų, hialurono rūgšties injekcijos ar atliekama operacija (artroskopija ir kt.).

 

 

Tinklapis sukurtas 2004 metais
Visos teisės saugomos

Iškilus nesklandumams su
tinklapiu kreipkitės elektroniniu
paštu ( ).